Thursday, December 25, 2014

~Ženklai, kuriuos siuntei~


Kiekvienas žvilgsnis, Tavo meilės,
Mane nuneša giliai,
Sapnuos lankai tu, mano širdį,
Glostai - pasakų delnais.

Tikrai žinau, tą tyrą Meilę,
Kuri neapleidžia vakarais,
Švelniai glosto man pagalvę,
Savo Angelo delnais.

Kai tenka apleisti tyrą širdį,
Tos rankos apglėbia mane,
Sapne sugrįžti į tą širdį,
Nušviečia kelią - verkdama.





























Monday, December 22, 2014

Paskendusi

Kai skrendu per kokį sąsiaurį,
Ant kranto Mergelę aš matau,
Vis klausiu... Iš kur ji?
Bet kelio nematau.

Nešviečia mano saulė,
Kuri gali šviest skaisčiau,
Per daug gal noriu, kad ir vieną,
Dienelę - būt mieliau.

Kai nejaudina jau niekas,
Man noris skrist giliau,
Bet naktį aš vėl vienas,
O Mergelė vis  toliau.

Kai šaltos naktys, Mėnuo vienas,
Taip vienas , Aš , keliuos,
Rodos, neišgelbės niekas,
Nuo pražūties - sapnuos.




Keliautoja Sniegu

Ir vėl šlapia šlapdriba,
Kankina mano jauną skruostą...
Norėčiau... tulpėse paskęsti.
Ir kad ant mano liauno žiedo,
Kristų šerkšnas pirmas.

Pabodo man šlapia žiema,
Geltonas, šaltas sniegas.
Gal kitame gyvenime būsiu aš - pele,
Ir miegosiu sau, urvą susirėdus.

O gal nereikia joms urvų,
Kuriuose gyventi gera?
Deja, aš urvo neturiu,
Ir mano širdžiai šalta...


Čia taip nyku!

Nyku, net kai čia būna daug žmonių,
Nuo sniego pageltusiais kostiumais.
Vieną tokį ir aš turiu,
Priglaust prie sielos norisi...



Thursday, November 27, 2014

Naivumas


Smulkumas, o gal ir ne tik kūno, bet ir sielos.
Abejingumas, gal ir ne vietoje, o gal net ne laiku.

O tada, viskas atrodo, taip vaizdu...
Tarp daugybės vaizdų.

Rūkau su jaunimu,
Skaniai rūkau.
Ir išgert dar turiu,
Kaip gera...

Buvau ir archi (tek - to) 
Depu (ta - to) vardu pasivadinęs,
Meluot norėjau.

(Ne) sakau, kad blogas,
 Geras aš esu,
Mano būties nepažįsta,
Joks žmogus.