Friday, November 7, 2014

Svajonė

Kaip dulkė praeities,
Išplauksiu aš ieškoti ateities.
Beprasmis Tau atrodys šitas noras,
Kai pilkas rūkas mano veidą glostys.


Ateik, nuvalyk, pilkas ašaras,
Nemanyk, kad be svajų basas aš...
Išeisiu paskęst smėlio upėj,
Kur medžios mane pilkos žuvys...  tundroj.

Nematai prasmės Tu, klajonėje,
Manai, kad gyventi gera,
šioje tikrovėje.
 Nematai mano pilkų ašarų,
Kurios būna tikros tik Tavo svajose.

Kodėl pilkas, piktas rūkas,
Mus medžioja?
Gal nusidėjau, netikroje, tikrovėje?
Jei tik viskas nebūtų taip rimta,
Pasiūlyčiau pabelst į klausyklą.

Bet rimtų pasakų jie ten neklauso,
Netikėjo, kai sakiau apie rūką, žuvį,
Dulkes tundroje...
Sakė, jiems nerūpi dulkės,
Netiki, kad rimtas,
Tas mano tikras rūpestis.

O jei rimtai - geriau bėgsiu į rūką,
Jau girdžiu... Jūrą ten užiančią.


No comments:

Post a Comment