Monday, November 10, 2014

Pagal žmogaus paveikslą

Ar Dievas nusipelnė šio paveikslo?
Juk mes apkeitėme viską vietomis,
Nusavinom tikrovę, todėl jaučiamės jaukiai,
Bet bijome savo lemties kaip vaikas,
Kuris nežino  ateities.

Negalima visko kontroliuoti,
Žmogus nepaklūsta kito valiai...
Kodėl taip neapkenčiame pasaulio vyksmo?
Nuo iliuzijos iki tikrovės, juk,
Tik vienas žingsnis.

Bet pasaulio žaismė leidžia rinktis,
Vienas plaukia pasroviui,
Kitas - prieš srovę...
Gal čia ir išsiskiria keliai?
Tikiu, dar susitiksime kokioj žosmėj.

Rytų filosofija keikiasi,
Tuo metu, Vakarų - meldžiasi.
Kūnai, kurie nepriima transcendencijos,
Užsiima vien imanencija.

Žmogiškosios prasmės užpildo mūsų būtį,
Galbūt derėtų pailsėti Mums, truputį...  








Sunday, November 9, 2014

Lengvas kaip plunksna


https://www.youtube.com/watch?v=yHTb4fUHUT4



Einu per lygumą kaip žmogus, lengvas kaip plunksna,

Kaip paukštis, išskleidęs sparnus -  kartu visą grožį,

Tarytum plunksnas.



Skraidžioja takais, miškais. Ropoja per samanas,

Krenta ant samanų, tuomet netenka smegenų.

Viskas sulėtėja. Pasiduoda tam prigimtiniam lengvumui.



Skraidžioja ne šiaip sau, o tam, kad žiūrėt būtų ne „griekas“,

Kad lengva būtų ir obeliai, kur obuolį nešioja ir išnešiojus subrandina,

Kaip mama, pamačiusi kūdykį – susigraudina.





Juoda

Atsisuku,
Juoda siena,
Juoda siela,
Trypia iš siel -
Varto - si siela,
Vartosi sienos.

Nusisuku, piktų Dvasių,
Nebėra, gerų Dvasių,
Norėčiau, bet nusigąstu.
Paprašyčiau,
Kad rankomis neliestų,
Neglostytų, numirtų.