Tuesday, January 6, 2015

Ne (meluoju)

Jeigu yra kokių nors,
Savybinių įpatybių,
Nemeluoja.

Jei yra kokių klasikinių,
Apatinių...
Nė nemirksi.

Sustoja prie kažkokio daikto,
Lyg svarbus jam būtų.

Jeigu jis viską kartoja - nepažįsta.
Nieko nepažįsta.

O kai susipažinti mėgina - suklysta.
Visada suklysta, sukniumba, kaukia.

Bet tas Ne (vykėlis) supranta,
Kad ežeras yra jo Teatro linkis,
Kaip upės - Vingis.





“Žmogiškasis faktorius. Karuselė” - Andrius Erminas







Monday, January 5, 2015

Apie norus

Ar skiriasi noras nuo vilties, tikėjimosi?
Sako: nesitikėk ir atrasi ramybę,
Kodėl nesako: nenorėk?
Ar ne nuo noro ir prasideda tikėjima (sis) ir nerimas?
O kur tada vieta ramybei?
Reikės pasakyti Aladinui šitą - norą, gal išsipildys...


Norėčiau - nenorėt!

Norėčiau su Deive susitikti,
Ir kristi su ja į juodą dangų,
Šilku apšlakstytą.
Skaityčiau su ja kokį padavimą,
Su mumis visai nesusijusį.

Dideli, siaubingi vaizdiniai.

Kai tėvas vaiką muša,
O tada atiduoda sudeginti.
Už (be) Dievystę, atėizmą.

Deivė nesupranta, kas gali būti taip suvaidinama.
Taip suprantama, apmąstoma.
Nuostabiausia tai, kas žodžiais nenusakoma.

Žiaurus garsas... Primena mano klyksmą,
Per žaibus ugnis į plaukus įsivelia,
Jokia energija nepadeda,
Gailestį numalšinti.


Sunday, January 4, 2015

Dalykai

Dalykai...  Gražūs arba tamsūs,
Šviesūs arba rūgštūs,
Kaip vynas.
O gal jų spalva kaip sulčių?
Tirštoki.
Tačiau jie niekada netaps - tuštoki.

Svarbūs pagalvoti,
Bet slapti kalbant.
Aišku, tikriausiai kažkas prie stalo pasakys:
- Juk tai priklauso nuo Požiūrio...
Tam ir yra šis Dalykas,
Kad apmąstytumei savo (po) žiūrį.



Algis Kasparavičius  "Išeitys"

Kas nuvijo Pelę?

Kas išnuomojo mums pelę?
Šaukia Dvasios, pragaištingai,
Kol Mes sėdim, čia,
Visai laimingai.

Tiek šiurpių laidų jos ten nugraužė,
Kaip besotės, reik sugaut Jas!
Bet ir būdo mes nežinom,
Dvasioms duosim aspirino.

Jei tik sūris Mums padėtų,
Vaikšiotume gatve sau veikiai,
Ir prabiltų visos dvasios,
Pelės verktų sau, be Dvasios...